Saturday, 29 Mar 2008 9:45 p, EST
BRISMPAN, Australi - mundėsia qė tė ketė vėrtet njė planetit X ka gjeneruar shumė pėrgjigje.
Studiues, Kristian Negureanu, dėrguar pėr kėtė arsye tė interesit nė planetin X ose Nibiru.
I vėrtetė shkaku i ndryshimeve klimatike, volcanoes Aktiviteti, forcimin e veprimtarisė sizmike etj, ėshtė pėr tė marrė Eris planets mė afėr sistemit tonė diellor, e quajtur ndėrmjetės 2003 - UB - 313, i cili ėshtė i njohur nė antikitet me emra tė ndryshėm si: Nibiru, Marduk, perėndesha e hakmarrjes, Hercolubus, zotat planetin, e planetit e perandorisė, e planetit apo diagonale e planetit tė kuq.
Mė poshtė ėshtė njė rekord tė shkurtėr nga tė parėt (tė fundit) kontakte me Eris:
Sė pari respektohet nė 21 tetor 2003 duke pėrdorur teleskop 1/22 Oschin, mbėshtet Palomar Observatory (California).
Anakalymmenos nga Michael E. Brown, Ēadi Trujillo, David L. Rabinovitz, mė 5 janar 2005, nė bazė tė fotografive tė marra nė atė datė.
Furter vėzhgimet e botuar nė tetor 2005 kanė treguar njė satelit tė quajtur Dysnomia (Gabriel).
E planetit Eris / Nibiru periodikisht vjen mė pranė nė tokė vetėm 3.600 vjet gjeneron shumta ndryshimet klimatike, njė ėshtė pėr shkak tė ngrohjes globale serrė me pasojė e natyrshme - tė shkrirja e glaciers. Efekti i glaciers se janė shkrirja pėr shkak tė ujėrave tė ėmbla, do tė jetė i mbarojnė tė nxehtė - kripore sistemi natyror, e «makinė« lejuar qarkullimin e Gulfstream nė veri dhe ngrirjen e pėrhapur nė zonat veriperėndimore Evropės dhe veri-lindore tė SHBA.
Shkurtimisht, kėtu ėshtė procesi qė ndodhėn gjatė dy periudha e fundit nė tė cilat ka kaluar zotat planetin Mars midis dhe Jupiteri, pika mė e afėrt e tė tokės,
7200 vjet mė parė, gjatė fatkeqėsive tė njohur si «pėrmbytjes sė Nuhut«, «papritur nė ndryshimet e temperaturės, stuhitė e dhunshme dhe tė ujit nga avalanches Antarktik ndėrpritet nga Dr. John T. Akull `Hollin e burgut nė Universitetin e Maiin (US) besojnė se pjesė tė mėdha periodikisht doli nga Antarktik akullishtė krijimit tė njė vale tė madh» (Zecharia Sitchin, dymbėdhjetė e planetit).
3600 vjet mė parė, gjatė eksodit tė ēifutėve nga Egjipti nė mesin e mijėvjeēarit tė dytė para Krishtit, e tokės vuajtur fatkeqėsive tė mėdha. «Njė trup qiellor qė kohėt e fundit futur nė sistemin tonė diellor - njė kometė tė re - erdhi shumė afėr Tokės [shkaktuar - A / N] eventuale zhdukjen e akull shtresa« (Immanuel Velikovsky, «botėve nė pėrplasje«).
Kjo gjendje - polet e glaciers se janė shkrirja e shpejtėsisė.
Klima dhe ndryshimeve gjeologjike do tė rritet pėr shkak tė planetit Eris / Nibiru nuk ėshtė as pranė Plutoni, pika mė e afėrt e tė tokės. Kjo ėshtė menduar tė ndodhė midis 2012 - 2014.
Sot, nė tė njėjtėn fenomeneve (ngrohjes globale dhe volcanoes aktivizimin) gjithashtu tė bėhet nė tė tjera planets nė sistemin tonė diellor shkak tė Eris / Nibiru. Kėtu janė disa shembuj:
The moon e Neptun, triton heats (shkencės & teknologjisė sė lajmeve BBC, 25 korrik 1999).
Plutoni pėrpiqet tė shkėlqyeshme pėr ngrohje (lajmin e Massachusetts Institute of Technology, 9 tetor 2002).
Shpėrthim vullkanik nė Jupiter satelitore io (astronomisė e Icarus, nėntor 2002).
E ngrohjes e Marsi (ABC News, 7 dhjetor 2002).
E ngrohjes e Saturni (28 janar 2007,
www.interstars.net): shkencėtar i UCLA (University of California, Los Angeles) - e fizikės dhe astronomisė e departamenteve dhe tė atyre nė Universitetin e Bostonit kanė vėnė re se temperatura e sipėrme e atmosferės ėshtė Saturni qė llogaritet mė sipėr. Nė pėrputhje me kėtė, e profesorit Allan Aylward nė UCLA e konsideron tė nevojshme rishikimi i supozimet kryesore rreth bredhės atmosferė dhe krijimin e shkaku i ngrohjes. Gjithashtu vėrehet njė proces tė ngjashėm nė Mars, duke pėrfunduar: «Njė studim tė aspekteve tė tjera brenda planetare atmospheres do tė na ndihmojė pėr tė zbuluar shenja tė ardhmen e Terra«.
Librat e tashmė anaferthe'nta gjithashtu pėrfshijnė pėrshkrimin e tjera tė rėnda tė tjera se si fenomene volcanoes aktivizimin, rritjen e veprimtarisė sizmike, terible hurricanes, tė madh tides, polonisht e kundėrt, e kėshtu me radhė, qė ndodhi 7200 vjet mė parė, respektivisht 3600 vjet mė parė, proceseve qė janė tė mė shumė e mė shumė e zakonshme sot nė tokė.
Kėtu janė disa argumente shtesė qė Eris ėshtė Nibiru:
Numri i satellites. Zecharia Sitchin qė leetai pėrmendi nė punėn e tyre: «Katėr satellites [ata kishin njė lėvizje tė shpejtė tė rotacionit, i cili si vorbull` twirls, tre tė tjera satellites - ēmendur e erės, strovilizontas dominante e ajrit dhe e ajrit, duke pėrdorur si satellites `sulm chariots ', (Nibiru - A / N) dėrguar pėrpara erėrat, dhe tė shtatė tė erėrave tė gatshėm pėr tė luftuar. «
Nė Wikipedia, kėrkimin «transneptunian object« kthehen shtatė uraniumi organe tė tjera, pėrveē Plutoni dhe Eris, shumica e tyre te zbuluar nga M. Brown, C. Trujillo, D. Rabinowitz.
Tė aproximate dimensionet janė:
- Eris: 2,400 km
- Santa (2003 EL 61): 1,800 km
- 2005 km Fy 9:1,800
- Sedna: 1,800 km
- Orcus: 1,800 km
- Quaoar: 1,200 km
- Ixion: 1.000 km
- Varuna: 1.000 km
Tė Sumerian shkrimet thonė se njė satelit tė planetit Nibiru goditi njė tjetėr planetit, Tiamat, i cili krijoi «qiell» (zonė nė mes tė asteroid Marsi dhe Jupiteri) dhe i tokės, nė fillim tė sistemit tonė diellor. Profesor M. Brown nė kohėt e fundit ka treguar se natyra revistat planetit nė 2003 - e EL 61 pėsoi njė pėrplasje terible trup qiellor me njė tjetėr nė fillim tė sistemit tonė diellor. Mė shumė detaje
www.futura-sciences.com (28 mars 2007).
Udhėzimet e mėposhtme do tė theksohet lidhja midis Eris (emri i saj ishte ndėrmjetės 2003 UB - 313) dhe grafika moshė mė e madhe, e cila shpesh ėshtė quajtur planetit Nibiru:
Nė vitin 2003, vit u vėrejtur fillimisht (comunication zyrtare), «Shkencė et« revistės konkurroj (shkurt ēėshtjen) e paraqiti eliptik orbitė njė tjetėr e planetit nė sistemin tonė diellor, vetė, me orbitė tė planetit Nibiru / Marduk paraqitur mė parė nga Z. Sitchin.
(FOTO 1 -
www.science-et-vie.com)
Nė vitin 2005, disa mounths pas zbulimit, e astronomers nga 19 vende nė Vatikan epanasyndethikan astronomike qendra qė ishte i lidhur pėrmes internetit pėr tė mbėshtetur nė qendra astronomike Tucson (Arizona, USA) - njė nga mė tė fortė nė botė.
Mė 1 gusht 2005, gazeta nga e gjithė bota, shkruante: «Nė trup qiellor ishte dhėnė e pėrkohshme pėr emrin 2003 - UB - 313«. Shkencėtarėt i dha emrin e planetit Nibiru tepėr Sumerian shkrimet e dinte se, si «UB« do tė thotė se shtatė planets grup (3 + 1 + 3 = 313 = 7) e pėrbėrė nga Marsi, Jupiteri, Saturni, Uran , Neptun, Plutoni dhe Nibiru. Grupi tjetėr pėrbėhet nga pesė mbetur planets (2 + 0 + 0 + 3 = 2003 = 5), qė do tė thotė: diellit, Merkur, Venus, toka e hėna. Tė Neiter «12« ishte njė rastėsi - e pėrgjithshme numrat nė intervalin name. Sumerians e dinin organet e uraniumit 12! E njėjta mėnyrė Z. Sitchin shkroi nė librin e tij, e qė i dymbėdhjetė planetit «UB formuar shtatė pjesė, tė quajtur giparu akadiki gjuhės (natėn strehim) [...] Nuk ka dyshim se origjina e besimit tė tė parėve qiejve '" `shtatė .
Tė Eris `s, 2,400 km + / - 97 km, matet me pėrdorimin e imazheve nga teleskop gungėz, botuar nė fund tė prillit 2006.
Nė librin tim, tė drejtė dhe UFOs The Bible, 1991, bazuar nė tė dhėnat nga zbulimi i deklarimi, I japin dimensionet e njė potencial globale pushtetit: ajo ishte 2.400 km
E fundit e librit tė Biblės pėrmban tė dhėnat me tė planetit Eris (Kapitullin 21:2,12,16) e quajti Jerusalem LAJME (ERIS / Salem), togheter me diametėr dhe fushėn e:
a) diametėr: 12,000 X 200 m (1 fazė) = 2400 kms
b) Range: 2.400 km (gjatėsia) × X12 2,400 km (width) (nivelet ose katet) = 69.120.000 km2.
E lashtė scriptures gjithashtu kanė treguar se pėr tė formuar kometė aspekt (kometė duke shkaktuar katastrofa e madhe) Eris / Nibiru, ndoshta tė shkaktuara nga njė nga satellites:
a) Sumerian shkrimet, 7200 vjet mė parė: «Njė planetit lėviz shumė shpejt nė njė galaksion eliptical, tė ngjashme me njė kometė« (Z. Sitchin, dymbėdhjetė e planetit).
b) shkėlqim (Yahweh / Anu - udhėheqės i planetit zotat - A / N) ėshtė si kohė e mirė, pas njė djegie flakė gjurmėt e «(Habacuc 3: 4 - 5).
c) 3600 vjet mė parė: «Njė kometė [...] erdhi shumė afėr tokės, nė mesin e mijėvjeēarit tė dytė para Krishtit «(I. Velikovsky, njerėzit nė ndeshje).
Situata aktuale:
a) Profesor M. Brown (edhe detajet
www.interstars.net, 21 janar 2007) ka treguar se planetit 2003 - EL - 61 mund tė bėhen pėr tė tėrhequr Neptun, e cila e shndėrron gjithmonė tė ndritshme kometė sheh tė paktėn 6000 herė ndricuar se kometė halle Boop.
b) Eris pritet tė kalojė nė mes Marsi dhe Jupiteri pika mė e afėrt nė tokė gjatė 2012 - 2014. Kjo ėshtė arsyeja kryesore se pse NASA ka promovuar hapėsirėn Artizanatit nė mėngjes, mė 27 shtator 2007, e cila do tė arrijė nė destinacionin e vet, e rripin asteroid, nė vitin 2011.
Shpjegim i logjike e procesit tė ngrohjes nė tokė dhe tė tjera planets nė sistemin tonė diellor provon se ofruar nga I. Velikovsky, nė librin e tij nga 1950: «Dy trupa qiellor ėshtė njė i hipnotizuar njėri-tjetrin. I brendshėm meshat e tokės nė rajon ėshtė shtyrė. I tokės, i alternuar lėvizje tė shqetėsuar, filloi tė ngrohtė «.
Disa imazhe paraqitur nga NASA (APOD - Astronomi foto e ditės) na tregojnė qartė se mėnyra se si tė Tokės, planetit Eris / Nibiru kanaleve rritje:
(FOTO 3 - Eris mė 31 korrik 2005 -
www.nasa.gov)FOTO 4 - Eris nė 1 gusht 2005 -
www.nasa.gov) (FOTO 5 - Eris mė 18 shtator 2006 -
www.nasa.gov) (FOTO 6 - Eris mė 19 qershor 2007 -
www.nasa.gov) Media nga e gjithė bota, u shfaq mė 16 gusht 2006, raundi i ardhshėm i foto sistemin tonė diellor:
(FOTO 7 - Sistemi diellor -
www.bbc.co.uk) Kjo u mungon: Dark yll. Ishte kjo faqe Andi Lloyd's:
(FOTO 8 - diellor dhe sistemi i Dark Star -
www.darkstar1.co.uk) Mė 25 prill 2007 zyrtarisht kontaktohet zbulimin e planetit Gliese 581c, i cili ėshtė duke u ndoshta si tokė. Ky ėshtė vėrtetė njė yll tė errėt, e cila e vė nė planetin orbitė 581.
(FOTO 9 - 2 maj 2007 -
www.nasa.gov) Kjo foto e ofruara nga NASA ėshtė pothuajse i ngjashėm me mbulesėn e librit tė drejtė Dark yll Andi Lloyd's.
Nė pėrfundim, ėshtė e mundur qė tė provojė ekzistencėn e njė sistemi binary yll nė tė cilėn e planetit Eris / Nibiru ėshtė bimė natyrore ose lidhje «trageteve« mes sistemit tonė diellor dhe sistemi Dark Star, midis qytetėrimit tė njeriut dhe kulturės Anunnaki / Elohim .
Unė besoj se njė arsim psikologjik e njerėzve ėshtė nė zhvillim tė plotė. Disa veēoritė:
1) norvegjisht dyqane - me ndėrtuar strehimet nėntokėsore Norvegji, (Google dhe YouTube: Njė letėr nga njė norvegjez pėr politikėn 2012) u pėrurua edhe zyrtarisht njė depo me qindra e miliona fara e njerėzimit pėr tė mbrojtur nė rastin nė njė fatkeqėsi e 26 shkurt 2008.
Kryeministri i-ministėr i Norvegjisė, Jens Stoltenberg, gjithashtu njė luftėtar ambjentalistėt, Wangari Maathai (Kenia) - marrėsit e ēmimit Nobel pėr Paqe, Jose Manuel Barroso - President i Komisionit Europian, ishte i pranishėm nė nisjen.
(FOTO 10 -
www.whynotnews.eu) Dy deklarata nga ngjarja:
Jens Stoltenberg: «e shumėllojshmėrisė biologjike tė aksioneve nga ana e forcave tė natyrės dhe veprimet e njerėzve nė dyqan fara ėshtė njė kontratė sigurimi ne.» Notice se korrekte Norvegjisht-ministėr i parė vėnė «e forcave tė natyrės.»
Jose Manuel Barroso: «Ne shpresojmė dhe tė punojė pėr mė tė mirė, por ne duhet tė pėrgatiten pėr mė tė keqen.» Jo koment mėtejshme.
2) dyqane e hėnėn. Shkencėtarėt qė punojnė nė tė vėrtetė Ark «Nuhut» e cila ishte nėn tokė e hėna. E strehimit tė duhet tė pėrmbajė informacion mbi ADN-sė, embryos, e shkrirje tė metaleve, nė zhvillimin e strukturave dhe tė gjitha janė thelbėsore pėr jetėn dhe kulturėn, nė qoftė se njė ngjarje katastrofike u sollėn nė tokė e nė fund tė fundit do tė rrezikojnė ekzistencėn e njerėzimit. Detaje: Tilegrafos, Sun (10 mars 2008).
(FOTO 11 -
www.telegraph.co.uk) 3) shkurt 2008, erdhėn edhe njoftimin se Sony Pictures fituar tė drejtat e tė reja njė dorėshkrim nga drejtori Roland Emmerich. Titulli i filmit ėshtė «nė 2012» dhe do tė dalė nė verėn e vitit 2009.
Titulli «e 2012» referohet datės kur, sipas kalendarit Maya, e mbyllur ne botė si ne e dimė atė. I «zbulim» i Emmerich ėshtė pėr filmin e dėmeve, e cila ėshtė e ngjashme me filmin «nesėr», njė sukses qė nga viti 2004. Filmi maj 2004, pasi «i kemi bėrė The Observer» publik njė raport nga Pentagoni dramatike pėr ndryshimet klimatike, shkurt 2004 (Google: Klima e Pentagonit The Observer).
Notice se fillestar verė tė vitit 2009, kur bashkėsia ndėrkombėtare Premiera e filmit, e planetit Eris / Nibiru do tė shihen nė qiell si njė objekt i kuq pak.
4) nė 28, shkurt 2008, njė tjetėr lajmet e pėrhapur nė mbarė botėn. Titulli ishte diēka si: «Japanese astronomers besojnė nė ekzistencėn e njė tė re nė planetin e sistemit diellor.» Disa ide:
Procedimet u koordinuar nga profesor Tadashi Japanese Mukai, dhe nga studiues amerikan Patrik Lykawka. A do tė jetė i publikuar nė prill tė kėtij viti, astronomike revistė e botuar nga Shoqėria Amerikane pėr astronomisė.
«Nuk ka njė probabilitet tė lartė se njė e vėrtetė, ende i panjohur ... planetit i cili ėshtė nė kufirin e sistemit diellor ... Duket tani nė fuqi qė ne shikojmė pėrpara, dhe mendoj se do tė jemi nė gjendje pėr tė parė e planetit tjetėr brenda pesė ose dhjetė vjet », studjuesit tha.
Detaje mbi Google: National Geographic News tokė-sized planets
http://news.nationalgeographic.com/news/2008/03/080317-new-planet.html Tabloja e paraqitura nga National Geographic ėshtė i njėjtė me atė tė paraqitur nga ana e NASA-s 1 gusht 2005: Planet Eris/2003 UB 313.
(FOTO 13 - newsnationalgeographic.com)
Details nė librin «Planetin Eris dhe ngrohjen globale» (mund tė gjendet nė Amazon).
Titulli: NASA LAJME NEWS 
2009-04-29, 22:41
